- kaulamilčiai
- káulamilčiai sm. pl. (1) DŽ; EncV241 1. kaulų miltai, sumalti kaulai, vartojami trąšai: Gana plačiai žemei tręšti buvo vartojami kaulamilčiai rš. Kaulamilčiai labai gali pakelti derlių rš. 2. malti kaulai, vartojami prie gyvulių pašaro: Jeigu pašaruose maža mineralinių medžiagų, gyvuliams duodama mineralinio pašaro: kreidos, fosforinių kalkių, kaulamilčių ir kt. rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.